Ar labai brangiai slidinėsime šią žiemą?

Photo by Manuel Venturini on Unsplash

Energetikos krizė stipriai palies ir slidinėjimo kurortus. Išlaidos elektros energijai yra vienos didžiausių slidinėjimo kurortų biudžetuose, kadangi visiems keltuvams reikia daug elektros, o elektros kainoms augant visoje Europoje, neišvengiamai teks kelti skipasų kainas.

Visą vasarą slidinėjimo kurortai suko galvas kaip maksimaliai efektyviai sumažinti augančių elektros kainų įtaką. Papraščiausia būtų visas išaugusias išlaidas perkelti ant skipasų ir susijusių paslaugų kainų, tačiau bijoma įstrigti uždarame rate, kai dėl stipriai augančių kainų mažės slidininkų skaičius ir pajamos vis tiek nepadengs išaugusių sąnaudų energetikai. Todėl slidinėjimo kurortai visų pirma bandys efektyviau vartoti elektros energiją.

Dirbtinio sniego gaminimo patrankos vartoja labai daug elektros energijos, todėl jų naudojimas ateinančią žiemą bus peržiūrėtas. Kai kurie slidinėjimo kurortai senas patrankas pakeis naujomis, kurios energetiškai yra žymiai efektyvesnės, kiti ribos jų naudojimą ir dirbtinio sniego bus gaminama mažiau.

Taip pat svarstoma taupyti elektrą trumpinant keltuvų darbo laiką. Pavyzdžiui pradėti keltuvų darbo laiką vėliau arba jį baigti anksčiau, ypatingai ne pagrindinio sezono metu. Taip pat svarstomi ir tokie variantai, kaip keltuvų greičio lėtinimas ar gondolų kabinų skaičiaus mažinimas.

Dalis slidinėjimo kurortų dar gerokai anksčiau pradėjo investuoti į nuosavą elektros gamybą ir panašu, kad vis daugiau slidinėjimo kurortų tai pradės daryti. Slidinėjimo kurortas Kaprun jau šią žiemą pats pasigamins iki 30% reikalngos elektros energijos.

Kiekvienas slidinėjimo kurortas rinksis savo strategiją, tačiau jau dabar aišku, kad skipasų kainas vis tiek neišvengiamai teks kelti. Tiesa, slidinėjimo kurortai skipasų kainas ir taip kelia kiekvienais metais. Vidutinis metinis pabrangimas būna nuo 2 iki 5 procentų. Tačiau pirmiesiems slidinėjimo kurortams paskelbus ateinančio sezono skipasų kainas, jau dabar galima daryti išvadą, kad šiais metais bus kitaip.

Viena populiariausių slidinėjimo vietų Austrijoje Zillertal slėnis skipaso kainą didina 10 procentų (nuo 287 iki 315 eur). Italijos regiono Dolomiti Superski skipasas taip pat brangsta 10 procentų (nuo 339 iki 373 eur). Kitzbuhel skipasas brangsta 9 procentais (nuo 305 iki 332 eur). Ischgl (nuo 275 iki 293 eur), Les Trois Vallees (nuo 330 iki 350 eur) ar Paradiski (nuo 325 iki 345 eur) didina kainas 6 procentais. Begėdiškai brangus Solden skipasas brangsta dar 5 procentais (nuo 354 iki 371,50 eur).

Kadangi kaip klostysis situacija su elektros kainomis niekam nėra žinoma, tai jau dabar dalis slidinėjimo kurortų yra pareiškę, kad kainos nėra fiksuotos, t.y. esant reikalui bus didinamos sezono eigoje.

Aišku, kai kam gali pasirodyti, kad toks skipasų kainų padidėjimas prie visos slidinėjimo kelionės kainos vis tiek nėra labai reikšmingas, tačiau brangs ne tik skipasai. Maitinimo įstaigos irgi naudoja daug elektros, o dar pridedant infliaciją ir atlyginimų didėjimą, tikimasi ženklaus paslaugų brangimo. Tie patys viešbučiai ar apartamentai turi šildyti kambarius, todėl ir jie kainas kels lygiai taip pat. O dar pridėjus brangesnius lėktuvo bilietus, ar jau maždaug keturis kartus pabrangusią automobilių nuomą (lyginant kainas prieš pandemiją), tai visa ši visuma jau sudarys reikšmingą dalį ne vienam.

Slidinėjimo atostogos ir taip nėra pigus malonumas, o šią žiemą slidinėti kainuos tikrai pastebimai brangiau, bent jau tiems, kurie nekeis įpročių ir nebandys kažkur sutaupyti.