Įspūdžiai iš Italijos - Prancūzijos pasienio, arba 1100 km slidinėjimo trasų patiems atkakliausiems23/1/2025 Serre Chevalier yra Prancūzijos slidinėjimo kurortas, turintis 250 km trasų ir įsikūręs prie pat sienos su Italija. Patogiausiai pasiekiamas iš Turino oro uosto, važiuojant per Montgenèvre perėją, kurios aukštis siekia 1850 m. Kelionė trunka apie 1,5 valandos. Nors tenka kilti serpantinais ir blogu oru teks dėtis ratų grandines, tačiau kelias yra pakankamai gerai prižiūrimas, nes yra vienas pagrindinių kelių tarp Prancūzijos ir Italijos. Nusileidus nuo kalnų parėjos iškart patenkama į pagrindinį Serre Chevalier slėnio miestelį Briançon, iš kurio jau pradeda kilti keltuvai į kurorto slidinėjimo trasas, bei kuris ir yra mano atvykimo vieta. Serre Chevalier patenka tarp Top 10 didžiausių ir geriausiai vertinamų Prancūzijos slidinėjimo kurortų, nors pagal populiarumą gerokai atsilieka nuo tokių grandų kaip Trys Slėniai, Paradiski ar Val d'Isere su Tignes. Tai nėra taip ir blogai, nes trasose būna žymiai mažiau žmonių, o kainos ne taip stipriai kandžiojasi. Tačiau labiausiai mane suviliojo kurorto skipasas. Perkant 6 dienų Serre Chevalier skipasą, jūs turite galimybę slidinėti ne tik jame, bet papildomai po vieną dieną tokiuose kurortuose kaip Les 2 Alpes, Alpe d'Huez, Montgenèvre (Prancūziškoji Vialattea dalis), Sestriere su visa itališkąja Vialattea dalimi ir Puy Saint Vincent. Paskutinis yra labai mažas, todėl iš sąrašo atkrenta. Likę kurortai bendrai turi 1100 km trasų, tačiau reikia įsivertinti, kad iki tolimiausio Alpe d'Huez teks keliauti 1,5 valandos, todėl ir rašau, kad visos trasos prieinamos tik patiems atkakliausiems, nes tokie atstumai ne visiems priimtini. 1 diena. Serre Chevalier Vykstu į Chantemerle miestelį, kuris yra sekantis po Briançon, nes iš ten greičiau pasiekiama įvairesnių slidinėjimo trasų, tuo pačiu ir lengvesnių pirmai slidinėjimo dienai. Taip pat šiame miestelyje yra nemokamas požeminis parkingas, kuris pildosi greitai, todėl atvykstu prieš atsidarant keltuvams. Skipasų ofise jau susidariusi nemaža eilė, tačiau prie keltuvo jokios eilės nėra, kas truputi pačiam net neįprasta po pernykščio slidinėjimo Austrijoje per vaikų atostogas. Dvejais gondoliniais keltuvais pakylu į 2500 m. aukštį. Po praeitos savaitės snygio sniego yra pakankamai, trasos atrodo puikiai, net visi kalnai aplinkui, kur nepažvelgsi, pasidengę baltai. Debesėlio nei vieno, lengvai neigiama temperatūra, saulė spigina, orų prognozė rodo, kad tokie orai bus visą savaitę. Nusimato tobula slidinėjimo savaitė. Pasileidžiu nuo kalno žemyn... Serre Chevalier sužavi sniego kokybe ir puikiai visą dieną besilaikančiomis trasomis. Prasčiausiai paruoštos juodos trasos, o kai kurios išvis neruošiamos, kaip kad įprasta Prancūzijoje. Paruošimo kokybę lemia ir sniego trūkumas, kurio sluoksnio reikia didesnio, nei lengvesnėms trasoms, o prieš tai buvęs snygis nebuvo pakankamas. Keltuvų sistema nėra pati moderniausia. Nors iš 20 krėslinių keltuvų 12 yra taip vadinami "high speed", tačiau kelenčių 6 m/s greičiu yra vos du, kiti yra senesni ir kelia 5 arba net 4 m/s greičiu. Likę yra "fixed grip", kai įsodinimo greitis yra lygus kėlimo greičiui, o jis siekia vos 2-2.5 m/s. Nustebino, kad kai kurie iš jų yra sumontuoti visai neseniai, net turi automatiškai važiuojančius kilimus, tačiau patys keltuvai buvo pasirinkti lėti "fixed grip" ir tuo pačiu pigiausi. Dar vienas krėslinių keltuvų išskirtinis bruožas - nei vienas neturi gaubto nuo vėjo ar kritulių. Esant blogam orui ir lėtiems keltuvams slidinėjimo patirtis gali būti nelabai maloni. Kadangi oras man išpuolė nuostabus, tai keltuvai didelės įtakos nedarė. Taip pat stebina mažas žmonių kiekis, slystant kai kuriomis trasomis esi visiškai vienas. Į visus keltuvus įslystų nesustojus, todėl visiškas eilių nebuvimas pilnai atperka lėtą infrastruktūrą. 2 diena. Les 2 Alpes Į Les 2 Alpes važiuoti reikia kiek daugiau nei valandą, todėl pajudu prieš aštuntą ryto, kad būti vietoje, kai atsidaro keltuvai. Važiuojama nuostabiai gražiu keliu per kalnus, kuris yra dalis žymiojo turistinio maršruto La Route des Grandes Alpes. Vienoje vietoje kelias pakyla virš 2000 m, o kitoje pravažiuoju pro legendinį La Grave kurortą, kuriame yra tik vienas keltuvas, keliantis tik į off-piste slidinėjimo zoną. Jeigu tektų važiuoti šiuo keliu sningant, grandines tektų dėtis bent tris kartus. Pervažiavus didžiulę hidroelektrinės užtvanką, kelias pasuka link šiandienos kurorto, o važiuojant tiesiai nuvyktum į Alpe d'Huez. Ten važiuosiu rytoj ir pasuku link Les 2 Alpes. Užkilus stačiais serpantinais pasiekiu kurortą. Didelė parkavimo aikštelė miestelio pradžioje beveik nebenaudojama, nes ten kažkada buvęs skipasų ofisas uždarytas. Tenka važiuoti į patį centrą ir sustoti mažoje, maždaug dvidešimt automobilių talpinančioje aikštelėje. Parkingas dienai kainuoja 20 eurų, bet kito varianto nėra. Gerai, kad aikštelė yra priešais pagrindinį, tik šį sezoną atidarytą keltuvą Jandri Express. Prieš kylant į kalną reikia apsilankyti skipasų pardavimo ofise, nes visa ši skirtingų kurortų lankymo tvarka yra gana archajiška. Vakar perkant skipasą buvo atspausdintas taip vadinamas vaučeris, kuriame yra surašyti visi galimi apsilankymai kituose kurortuose. Surašyti jie tokiu principu, kaip seniau klijuojamuose NT skelbimuose prie daugiabučių laiptinių durų, kai galėjai nusiplėšti telefono numerį nuo skelbimo. Čia panašiai: paduodi vaučerį ir Serre Chevalier skipasą, darbuotojas sutikrina serijinį numerį, tada su žirklėmis iškerpa atitinkamą kurortą iš vaučerio ir išduoda atskirą vienos dienos skipasą. Taip bus ir visuose kituose kurortuose. Pagaliau kylam į kalną. Les 2 Alpes slidinėjimo kurortas turi 200 km trasų iš kurių daugiau nei pusė yra mėlynos. Šis kurortas garsėja aukščiausiai keliančiu į trasas Prancūzijoje, jei neskaičiuoti keliu kitų keltuvų, kurie kelia tik į off-piste zonas. Kurorto aukštis siekia beveik 3600 m, o trasa žemyn iki Les 2 Alpes miestelio (vertikalus sukilimas beveik 2 km) viršija 10 km ilgį. Pasrininkus nusileisti iki Mont-de-Lans kaimelio, slidimo kelias gali siekti iki 15 km (priklausomai nuo pasirinktų trasų). Naujasis Jandri Express tikrai greitas, tačiau sudarytas iš dviejų atskirų atkarpų, todėl tarpinėje stotyje reikia persėsti. Pirmą kartą tenka laukti eilėje, tačiau neilgai. Pakilus su Jandri Express, toliau kylama bugeliu į 3400 m aukštį, o paskui kiek paslydus galima dar vienu bugeliu pakilti iki aukščiausio taško. Esant tokiame aukštyje ir giedram orui, atsiveria milijono verta panorama. Les 2 Alpes pagrindinės trasos labai smagios ir plačios, sniegas šiandien nesiplūka, vietos užtenka visiems, nors žmonių čia jau juntamai daugiau, nei Serre Chevalier. Tačiau keletas į šonus nueinančių trasų yra tokios lėkštos, kad tenka stipriai dirbti rankomis. Taip pat keletas trasų viršuje ir beveik visos žemiausiai esančios yra gana stipriai suledėjusios dėl didelių paros temperatūrų skirtumų. Keltuvų sistema čia pakankamai moderni, beveik visos gondolos yra naujos, o pagrindiniai krėsliniai keltuvai yra "high speed". Tačiau nei vieno krėslinio su gaubtu vėl neteko matyti. 3 diena. Alpe d'Huez Antra dieną iš eilės važiuoju La Route des Grandes Alpes, tik dar ilgiau. Iki Alpe d'Huez pusantros valandos kelio, tad tenka išvažiuoti pusę aštuonių ryto. Pačiame kelio gale tenka kilti įspūdingu ir ilgu serpantininiu keliu iki centrinio miestelio. Kylant tvyro rūkas, tiksliau debesis, bet kelio gale debesis lieka apačioje, o visą kurortą apšviečia spiginanti saulė. Net temperatūra beveik dviejų kilometrų aukštyje yra žymiai aukštesnė, nei slėnio apačioje. Miestelyje randu didelį ir nemokamą parkingą priešais vienus iš pagrindinių keltuvų. To nesitikėjau, todėl maloniai nustembu. Atvykęs į skipasų pardavimo ofisą tikiuosi praeiti greitai jau anksčiau aprašytą procedūrą. Ofiso darbuotojas grąžina man Serre Chevalier skipasą ir pasako, kad Alpe d'Huez vienos dienos skipasą įrašė į jį. Pasiteiravus ar nereikėjo išduoti atskiro, jis kiek sutrinka, tada pasikonsultuoja su vyresniuoju darbuotoju ir mandagiai man praneša, kad jis tokiu veiksmu greičiausiai ištrynė mano skipasą ir savąjį užrašė ant viršaus. Mandagiai paklausus ką man dabar daryti, atsako, kad nežino, mandagiai atsiprašo ir rekomenduoja kreiptis į Serre Chevalier skipasų ofisą. Jei turiu skipasų įsigyjimo čekį, sako, tai turėtų būti viskas gerai, atstatys kaip buvo. Čekį turiu ir nusprendžiu pokalbį baigti, norisi kuo greičiau slidinėti. Nueidamas suprantu, kad retas čia trenkiasi tokį atstumą iš Serre Chevalier. Alpe d'Huez pagal lankytojų skaičių yra populiariausias slidinėjimo kurortas iš jau aplankytų. Tas iškart pasijaučia ir prie keltuvų, nes pirmą kartą susiduriu su rimtesnėmis eilėmis. 250 km trasų turintis kurortas išsiskiria labai dideliu saulėtų dienų skaičiumi per sezoną ir sudėtingomis trasomis. Juodos ir raudonos čia sudaro daugiau nei 70%, o išskirti galima dvi juodas trasas. Tunnel patenka tarp dešimties pačių pavojingiausių, o Sarenne yra ilgiausia juoda trasa pasaulyje. Jos ilgis apie 16 km. Priešais pagrindinius keltuvus esanti plati, bet sąlyginai trumpa slidinėjimo zona yra vien žalios ir mėlynos trasos. Kiek aukščiau tarp raudonų rasite kelias mėlynas, o dar aukščiau beveik vien juodas. Dar yra keturios atšakos nuo pagrindinio miestelio, kur aplink vietinius kaimelius yra išvystytos slidinėjimo zonos su įvairiomis trasomis. Nors Alpe d'Huez vertinimai yra labai aukšti, bet mano nuomone, pradedantiesiems jis mažiau patrauklus nei kiti. Sniego kokybė ant trasų yra gera tik slidinėjant aukščiau. Jausmas slystant per apatines žalias ir mėlynas trasas kaip per skalbimo lentą. Dėl teigiamų temperatūrų dieną ir labai žemų naktį, ant trasų yra susidarę daug suledėjusių sniego grumstų, kurie dengia ištisus plotus. Mandagusis skipaso ofiso darbuotojas įspėjo, kad Sarenne gali būti taip pat labai apledėjusi dėl jau minėtų temperatūrų skirtumų, tačiau po pietų vis tiek pakylu ja nusileisti. Apledėjusi buvo, bet ne tiek daug, tačiau jau paplūkta. Ilgis tikrai didelis, statumas ne pikčiausias, check uždėtas. Leisdamasis jau serpantinais žemyn su vasarinėmis nuomoto automobilio padangomis pagalvoju, kad sningant bijočiau leistis ir su grandinėmis. Dar kartą pasidžiaugiu išpuolusiu nuostabiu oru. Pakeliui sustoju Serre Chevalier skipasų pardavimo ofise atstatyti savo skipasą. Šiaip ne taip išaiškinu darbuotojui iškilusią problemą, tačiau patikrinus mano skipasą paaiškėja, kad niekas nėra ištrinta ir viskas veikia kaip ir anksčiau. Su palengvėjimu einu link automobilio ir galvoju, jei veikia ir taip, tai kodėl visi išduoda atskirą skipasą? Gal paskambinti Serre Chevalier CEO ir papasakoti apie idėją kaip viską galima suorganizuoti paprasčiau ir tvariau? Tačiau aš nekalbu prancūziškai, o čia beveik niekas nekalba angliškai, tai nusprendžiu idėją pasilaikyti sau. 4 diena. Montgenèvre Pagaliau diena, kai toli važiuoti nereikia. Montgenèvre pasiekiu per 20 minučių, praeinu skipaso procedūrą ir kylu ant kalno. Pats miestelis yra 1850 m aukštyje, o keltuvai kyla į kiek didesnį nei 2600 m aukštį. Vertikalus sukilimas nesiekia kilometro, bekylant matau vieną trumpą raudoną trasą neparuoštą, o žmonių beveik nėra. Pirma mintis, kad slidinėjimas čia bus nykus. Tačiau klystu labai stipriai. Slidinėjimo trasos ir sniegas buvo puikus. Slidinėju nuo kalno iki kalno ir prieš laikrodžio rodyklę keliaudamas per skirtingas viršūnes atsiduriu vėl Montgenèvre miestelyje, tik iš kitos pusės. Grįždamas sustoju Italijos miestelyje Claviere, kur pirmą kartą šioje kelionėje galiu pasimėgauti Bombardino gėrimu. Montgenèvre yra laikomas seniausiu slidinėjimo kurortu Prancūzijoje, kuris įkurtas dar 1907 m. Šiandien jis yra Vialattea dalis, tačiau ir dabar pabrėžia savo nepriklausomumą ir vienintelis iš Vialattea regionų turi savo atskirą slidinėjimo trasų žemėlapį. Kurortas turi apie 100 km trasų, o slidinėjimo zona dalinasi dar į dvi dalis: Montgenèvre ir Montgenèvre + Mont de la Lune. Pastarąjai priklauso penkiais keltuvais daugiau ir tie keltuvai neįeina į mano skipasą, todėl slidinėjant Italijos pusėje reikia įdėmiau vadovautis trasų žemėlapiu. Dauguma krėslinių keltuvų nėra nauji, tačiau keliose pagrindinėse vietose stovi greiti krėsliniai keltuvai kombinuoti su gondolomis. Taip pat šiais metais atidaryta viena moderni gondola, nuo kurios gali slysti puikiomis raudonomis trasomis. Kurortas įsikūręs ant Montgenèvre perėjos, todėl slidinėjant atsiveria nuostabūs vaizdai į Briançon miestelį ir Serre Chevalier slėnį. 5 diena. Sestriere ir itališkoji Vialattea dalis Cesana miestelis yra arčiausiai, iki jo 30 minučių kelio, todėl važiuoju ten. Prie gondolos esanti informacinė lenta rodo, kad daug trasų uždaryta. Kylu gondola į viršų. Grįžti atgal slidinėjimo trasa galima tik iki tarpinės gondolos stoties, todėl reikia spėti iki gondolos uždarymo. Tačiau ji dirba iki 17:00, tad problemų dėl to nėra. Bekylant vaizdai truputi liūdni, sniego nėra, o ant kalno šlaito stovi begriūnanti bobslėjaus trasa, kuri buvo pastatyta 2006 m. Turino Olimpinėms žaidynėms. Pasiekus tarpinę stotį sniego vis dar nėra, o gondola joje net neatsidaro. Reiškia, kad nusileisti iki jos nepavyks. Užkilus iki galo, toliau reikia keltis dar dviem krėsliniais keltuvais, iš kur jau būtų galima slysti link Sestriere, tačiau trasos yra uždarytos, ir vienintelis kelias ten patekti – slysti link bugelio ir kilti su juo. Bugelis yra daugiau nei kilometro ilgio. Lėkštą kėlimo kelio atkarpą keičia labai stati ir taip visą laiką. Stačios dalys nuzulintos iki gryno ledo, todėl nenuostabu, kad vos pradėjus kilti, vienas po kito pradeda kristi slidininkai. Keltuvą stabdo kas kelias minutes. Vienas slidininkas nukrenta ant stačios atkarpos ir slysdamas nuo stačio kalno visais būdais bando išvengti susidūrimo su kitais bugeliu bekylančiais žmonėmis. Šiaip ne taip jam pavyksta. Galiausiai po eilinio kritimo man tenka sustoti ant stačiausios atkarpos, o po slidiėmis grynas ledas. Lauko temperatūra yra -10 lapsnių, debesys dengia saulę ir pučia stiprus vėjas. Laukiu daugiau nei penkias minutes, o rankos nušalą taip, kad nesu tikras ar dar sugebėsiu laikytis už bugelio. Pagaliau vėl pajudam ir jau be sustojimų užkylu ant kalno. Pasikeliu dar vienu kiliminiu keltuvu ir pirmiausia įsėdu į gondolą sušilti. Besileisdamas link Sestriere pagalvoju, kad, greičiausiai, būtent tokiu bugeliu nepatekę į rojų slidininkai yra keliami į pragarą. Gaunasi savotiškas oksimoronas – "keliami į pragarą". Eilinį kartą tarpinė stotis yra uždaryta, kaip ir mėlyna trasa nuo ten į slėnį, todėl atsiduriu pačiame Sestriere. Čia slidinėjimo zona atrodo tikrai gyvesnė, tačiau dalis trasų vis tiek yra uždaryta. Ant krėslinio keltuvo praėjimo vartelių, keliančio link aukščiausio taško, pakabintas skelbimas, kad atidarytos tik sudėtingos trasos. Įsitikinu tuo pats – ne tik kad sudėtingos, bet dar ir apledėjusios. Slidinėjimas didelio malonumo neteikia, o ir laikas jau judėti atgal. Grįžus prie legendinio bugelio svarstau nuslysti į Sauze d'Oulx zoną, bet perskaičius ant trasos iškabintus skelbimus, kad dalis keltuvų nedirba, o grįžimas atgal įmanomas tik sudėtingomis trasomis, tokios minties atsisakau ir pasileidžiu Olimpica trasa link Sansicario. Kaip bebūtų keista, šios būklė tikrai nebloga ir slidinėjimas ja buvo visai malonus. Netrukus nusprendžiu, kad šiandien jau užteks ir leidžiuosi gondola link automobilio. 6 diena. Grįžtu į Serre Chevalier Per pirmą dieną tikrai visko išslidinėti nepavyko, todėl grįžti tikrai malonu. Juolab, kad orai ir trasos vėl nuostabios. Kadangi jau penktadienis ir prasideda savaitgalis, jaučiamas slidininkų pagausėjimas, bet eilių prie keltuvų vis tiek nėra. Vienintelis prastas dalykas yra juodos trasos, kurių būklė dar pablogėjo. Per pietus užsukus į kalnų užeigą randu Bombardino, kas labai pagyvina ir taip gerą nuotaiką. Prancūziškas Bombardino skiriasi nuo itališko tuo, kad čia papildomai dar įpilamas šlakelis kavos. Skonio tai tikrai negadina. Diena ant kalnų prabėga greitai ir štai jau leidžiuosi paskutine trasa. Atsisegu slides, atsisuku į kalną ir padėkoju slidininkų dievams už nuostabų orą ir sėkmingą savaitę. Laikas priduoti įrangą. Vertinimai ir tipsai Vertinimas yra subjektyvus, nulemtas asmenine patirtimi, praleistu laiku kurortuose ir orų sąlygomis. Labiausiai patiko Serre Chevalier slidinėjimo kurortas. Trasų įvairovė čia pati geriausia. Antrą vietą skiriu Montgenèvre. Nors tai mažiausias kurortas iš visų, bet jo trasos turi kažkokią magišką aurą. Trečia vieta atitenka Les 2 Alpes. Didžiausias aukštis ir ta mėlyna magistralė žemyn yra užburiantys dalykai. Ketvirtas lieka Alpe d'Huez. Išbandyti ilgiausią juodą trasą pasaulyje buvo smagu, tačiau trasų įvairovė ir būklė nebuvo pati geriausia. Paskutinis lieka Sestriere su visa itališka Vialattea dalimi. Tikiu, kad esant žymiai geresniam sniegui patirtis būtų buvusi geresnė. Jeigu nuspręsite vykti čia slidinėti, pabandykite nakvynės paieškoti abritel.fr. Pavyko rasti žymiai pigiau, nei populiariausiuose apgyvendinimo portaluose. Įrangos nuoma iš best-price-ski-rental.com. Kol kas čia randu geriausią kainą. Jeigu planuojate pirkti draudimą papildomai vietoje, tai pirkite kiekviename kurorte atskirai ir tik tam laikotarpiui, kurį planuojate jame praleisti, nes skirtingai nei skipasas, draudimas galioja tik tame kurorte, kuriame jį perkate.
0 Comments
Leave a Reply. |
StraipsniaiPagal datas
February 2025
|