Kaprun'o tragedija: didžiausia nelaimė per visą kalnų slidinėjimo istoriją

2000 m. lapkričio 11 d. įvyko didžiausia kalnų slidinėjimo tragedija per visą kalnų slidinėjimo istoriją. Tai įvyko Kaprun'e, kilus gaisrui tuneliu kylančiame funikulieriuje Gletscherbahn Kaprun 2. Tada žuvo 155 žmonės ir tik 12 išsigelbėjo (10 vokiečių ir 2 austrai). Visi šie žmonės kėlėsi su funikulieriumi, kad galėtų paslidinėti ant Kitzsteinhorn ledyno.

Funikulierius Gletscherbahn Kaprun 2 kėlė slidininkus iš Kaprun'o ant Kitzsteinhorn ledyno ir buvo atidarytas 1972 m. 1993 m. jis buvo pilnai atnaujintas ir tapo vienu moderniausiu Austrijoje. Funikulieriaus bėgių ilgis buvo 3,9 km, iš kurių 3 km ėjo tuneliu. Vienu metu važinėjo du funikulieriai ant tų pačių bėgių, tik pusiaukelėje buvo padaryti dvigubi bėgiai, kad jie galėtų prasilenkti. Kiekvienas funikulierius turėjo keturis keleivinius vagonus ir po vieną valdymo kabiną priekyje ir gale. Vienu funikulieriumi galėjo keltis iki 180 keleivių. Funikulierius atitiko visus tuo metu galiojusius saugos reikalavimus, tačiau jie nebuvo labai griežti dėl apsaugos nuo gaisro, nes inžinieriniai ir konstrukciniai to meto sprendimai nekėlė abejonių dėl gaisro galimybės.

2000 m. lapkričio 11 d. ankstų rytą 161 keleivis ir funikulieriaus konduktorius kilo ant ledyno. Iškart po to, kai traukinys įvažiavo į tunelį, dėl perkaitimo užsidegė jo gale buvęs elektrinis oro šildytuvas. Ugnis akimirksniu pažeidė hidraulinę sistemą, kuri valdė funikulieriaus stabdžius ir duris. Dėl slėgio kritimo hidraulinėje sistemoje suveikė traukinio saugos sistemos ir jis sustojo pakilęs 600 m tuneliu. Po kelių minučių konduktorius suprato, kad kilo gaisras ir informavo apie tai konttrolės centrą, bei pabandė atidaryti keleivinių vagonų duris. Tačiau, dėl kritusio hidraulinės sistemos slėgio jos neatsidarė. Dar po akimirkos dėl pradegusio elektros kabelio dingo ryšys su kontrolės centru. Neatsidarant durims, žmonės bandė išdaužti langus, bet tai padaryti sunkiai sekėsi, nes jie buvo pagaminti iš smūgiams atsparaus akrilo. Tačiau 12 žmonių iš paskutinio funikulieriaus vagono pavyko išdaužti langą. Jiems pasisekė, kad tarp jų buvo vienas slidininkas, turėjęs 20 metų gaisrininko savanorio patirtį. Jo nurodymų vedini, žmonės patraukė žemyn ir perėję ugnį bei nuodingus dūmus, ištrūko iš tunelio. 

Tuo tarpu likę pradėjo prarasti sąmonę nuo apsinuodijimo nuodingais dūmais. Galų gale, konduktoriui pavyko atidaryti duris ir dar likę nepraradę sąmonės žmonės ištrūko ir pasileido bėgti tuneliu aukštyn. Tačiau, tunelis veikė kaip milžiniška aukštakrosnė, siurbdama deguonį iš apačios ir su didele jėga paduodanti nuodingus dūmus į viršų. Visi ištrūkę žmonės ir pasileidę bėgti tuneliu į viršų mirtinai apsinuodijo dūmais ir sudegė. Jie neturėjo jokių galimybių pasiekti tunelio viršų ir išgyventi.

Taip pat žuvo besileidžiančio funikulieriaus konduktorius ir jame buvęs vienas keleivis. Jie taip pat apsinuodijo dūmais. Pastarieji sparčiai kilo aukštyn ir netrukus pasiekė tunelio gale buvusi kontrolės centrą. Pamatę dūmus, du šio centro darbuotojai įspėjo buvusius jame žmones apie pavojų ir išbėgo per avarinį išėjimą, per klaidą palikę atidarytas duris. Tai suveikė kaip katalizatorius ir ugnis bei dūmai užpildė kontrolės centrą žymiai greičiau. Keturiems žmonės nepavyko ištrūkti ir jie liko centre. Atskubėję gelbėtojai išgelbėjo vieną iš jų, o trims padėti jau nebespėjo.

Praėjus metams oficialus Kaprun'o tragedijos tyrimas nustatė, kad gaisras kilo nuo oro šildytuvo, kuris buvo galinėje konduktoriaus kabinoje ir kuris nebuvo pritaikytas naudoti traukiniuose. Taip pat spračiam gaisro išplitimui pagelbėjo funikulieriuje naudotas labai degus hidraulinis skystis.

Funikulierius po šios katastrofos taip ir nebuvo rekonstruotas ir vėl pradėtas naudoti. Jį pakeitė nauja gondola. Tunelis ir šiandien yra uždarytas ir nenaudojamas. 2004 m. buvo priimtas galutinis teismo sprendimas ir visi 16 asmenų, kuriems buvo pateikti kaltinimai dėl šios tragedijos, išgirdo išteisinamąjį nuosprendį. 2007 m. buvo išteisinta ir oro šildytuvą pagaminusi įmonė.

Šaltinis: Wikipedia.org