Pradedančiųjų rojus – Kronplatz, Italija (11/12 sezonas)

Pasirengimas

Kelionę pradėjau planuoti dar vasarą. Pirmas tikslas buvo išsirinkti slidinėjimo kurortą, kuris geriausiai tiktų pradedantiesiems, kadangi dviems tai buvo pirmas kartas, man – antras, ir tik ketvirtas kompanijos narys turėjo ilgametę slidinėjimo patirtį. Po ilgų Austrijos ir Italijos kurortų analizės, apsistojom ties Kronplatz Italijoje. Pasirinkimą nulėmė šie kriterijai:


1. iš 114 km trasų, mėlynos sudaro 58 km ir nemažai komentarų internete, kad tai vienas iš geriausių pasirinkimų pradedantiesiems;

2. oficialiai ar ne oficialiai – daugiausiai saulėtų dienų per sezoną turintis kurortas. Kadangi vykom sausio pradžioje, tai gero oro garantija buvo neblogas dalykas. Ypatingai, kaip vėliau sužinojom, kai tuo pačiu metu Austrijoje taip užsnigo, kad net patekti  i kai kuriuos kurortus nebuvo leidžiama;

3. Dvi skipaso galimybės: tik Kronplatz arba visam Dolomiti regionui, kuris vienija daug kurortų ir bendras trasų ilgis gaunasi apie 1000 km. Tai pliusas kai kompanijoje yra labai patyręs slidininkas, nes 114 km tokiam slidininkui jau nėra pakankamai.

Antras pasirengimo etapas – apgyvendinimo vietos susiradimas. Aš darau taip: įvertinu visus miestelius, kuriuose galima apsigyventi ir atsirenku tuos, kuriuose atstumo nuo trasų ir kainos santykis yra geriausias. Tokiu būdu atkrito visi tolėliau esantys miesteliai, bei brangiausi St. Vigilio/Marebbe, kuris yra berots seniausias bei vienintelis turintis keltuvą tiesiai iš miestelio, ir Riscone, kuris yra gal 800 m nuo pagrindinių keltuvų (didžioji dauguma skelbia ir savo kainas, todėl nesunku atsirinkti).


Išsirenku siūlančius man tinkančius apartamentus iš oficialios interneto svetainėswww.kronplatz.com ir siunčiu el. laiškus su prašymu pateikti pasiūlymą. Patariu siųsti daug užklausų, nes bent jau man du kartus iš eilės atsakančiųjų procentas buvo labai mažas. Pavyzdžiui Kronplatz atveju iš 100 išsiųstų laiškų gavau gal 10 atsakymų su pasiūlymais, dar kokie 10 su atsiprašymais, kad jau viskas užimta (ir čia rugsėjo mėn!).

Iš gautų pasiūlymų atsirinkome nugalėtoją – juo tapo Gais miestelyje esantys apartamentai. Tai per 6 km nutolęs miestelis nuo pagrindinių keltuvų. Kadangi Kronplatz specifika yra tokia, kad beveik iš visų miestelių reikia važiuoti su automobiliu iki keltuvų (arba skibusu), tai nemačiau jokio skirtumo ar 6 km iš Gais, ar 2 km iš Bruneck, kuris yra regiono centrinis miestas. Dėl šios specifikos prie pagrindinių keltuvų yra labai didelė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje net eismą rytais kontroliuoja darbuotojai.

Taigi, mane galima apkaltinti dideliu kruopštumu planuojant, bet man tai duoda vaisių  . Apartamentai maždaug 70 kv. m su 20 kv. m. terasa, du miegamieji ir kiekvienas turi savo atskira vonios kambarį, didelė svetainė su virtuve, nemokamas wi-fi ryšys, batų ir slidžių džiovykla bei gardus šeimininkės pyragas dovanų. Ir už viską 476 EUR keturiems asmenims savaitei (visi iškart prisiminėm kiek sumokėjom Palangoj…). Nuoroda čia www.winklerhof.com .

Kelionė ten ir atgal

Nusprendžiam vykti be nakvynės, todėl išvykstam 16.00 išVilniaus. Maršrutas: Vilnius – Lenkija – Čekija – Austrija – Italija. Patariu Austrijoje vykti ne visų pamėgtu maršrutu nuo Vienos link Zalsburgo ir Insbruko, o nuo Vienos keliauti žemyn, t.y. per Gracą, Vilachą ir tada iš magistralės nusukti link Italijos per Lienzą. Tai yra visų pirma artimesnis maršrutas, praktiškai be greičio apribojimų ir jokių kamščių. Labai neskubam ir 13.30 vietiniu laiku būnam prie apartamentų. Viso apie 1900 km su visais paklaidžiojimais ir nusukimais.

Atgal vykstam per Insbruką – Miuncheną – Berlyną – Varšuvą. Tai lėmė noras pabandyti apsipirkti Miunchene, išbandyti naujausią magistralės dalį Lenkijoje, kuri jau sujungė ankstesnę nutiestą dalį su Vokietija ir noras išvengti remonto darbų Lenkijoje, kur remontuojamas ruožas nuo Varšuvos žemyn apie 100 km. Galvojau, kad sapnuosiu tuos sunkvežimio žibintus…

Viso gavosi 4000 km. Dyzelio sąnaudos 6 l 100 km. Mums gavosi apie 1500 lt, su kuru, visais mokesčiais ir visais papildomais apsipirkimais pakeliui.


Maisto pirkimas ir apsipirkimai pakeliui

Kadangi mūsų tik keturi, tai nusprendėm maistą nusipirkti Lietuvoj, o ne Lenkijoj, nes labai daug nesutaupysi, o laiko sąnaudos išauga. Maisto nusipirkom už 400 lt. Čia be alkoholio, kadangi stipriuosius ėmėm iš atsargų, o alų sugalvojau nusipirkti Čekijoje. Ten kai kurie didieji Tesco prekybos centrai dirba visą parą, tai apie 4 valandą nakties sėkmingai nusipirkom brangiausio alaus ir vidutiniškai gavosi po 2 lt už butelį (buvo akcijinių pasiūlymų ir po litą už litrą, bet šiais nesusigundėm). Tikrai apsimoka. Taip pat Čekijoje nusipirkom grandines ant ratų. Lietuvoje siūlė išnuomoti už 50 Lt, ten čekų gamybos kainavo 89 Lt tame pačiame prekybos centre.

Slidinėjimas

Pirmą dieną atvykę dar apvažiavom kelias vietas kur nuomoja slides, bet nusprendėm nuomotis centriniame nuomos punkte prie pagrindinių keltuvų, nes kitos vietos pasitikėjimo nesukėlė.

Kitos dienos ryte perkam skipasus ir nuomojamės slides. Skipasų kainos 6 d.: 197 EUR jeigu tik Kronplatz ir 212 jeigu visam Dolomiti regionui. Mes su žmona pirkom tik Kronplatz, draugai – visam regionui. Tokiu atveju patogiausia vykti į Alta Badia, kur nuo Picolin miestelio, kuris yra keltuvais sujungtas su St. Vigilio, kursuoja skibusas (buvo parašyta, kad mokamas, bet draugai taip nieko ir nesumokėjo). Tik iki Picolin reikia su automobiliu apie pusvalandį iš Gais važiuoti.

Pradedančiųjų slidės ir batai – 100 EUR

---

Kylam į kalną

Kronplatz slidinėjmo trasos yra išsidėsčiusios pagrinde ant vieno kalno, kurio viršūnė yra plokštoka ir nuo jos beveik į visas puses leidžiasi trasos. Ant kalno viršūnės yra žymusis varpas, kuris skamba vidurdienį, bet mes jo taip ir negirdėjom, nes vis kur nors nusileidę būdavome.

Trasos plačios, visos vakare paruošiamos kitai dienai, pakankamai ilgos. Žmonių trasose nebuvo tiek daug, kad susidarytų eilės prie keltuvų. Norėčiau išskirti taip vadinamus “varlinykus”. Tai 1 km ilgio ir labai plati trasa prie pagrindinių keltuvų, bei 2 km ilgio trasa prie St. Vigilio. Tikrai ne visur rasite tokio ilgio trasų, skirtų pradedantiesiems. Aš pirmą kartą buvau Livigno, tai net nėra ko lyginti su Kronplatz.

Dar vienas išskirtinis šio kurorto bruožas – keltuvai. Absoliučiai didžioji dauguma jų yra gondolos (kai kuriems tai minusas) ir likę – krėsliniai. Būtent taip vadinamų “bugeliukų” nebuvimas man asmeniškai yra didžiausias privalumas, nes nusileidęs nuo ilgos trasos mažiausiai ko nori tai vėl stovint ant slidžių į kalną pakilti atgal. Nesu slidinėjimo meistras, tai pailsėti kol kyli irgi sveika. 2011/2012 metų sezonui buvo atidarytas naujas gondolinis keltuvas iš Percha miestelio, kuris yra pats ilgiausias bei kelia nusileidus nuo naujos ilgiausios raudonos trasos. Jos ilgis 7 km.

Mūsų kalnų gėrimas buvo Bombardino, o geriausias jis yra nusileidus 19 trasa iki galo. Ten buvo mūsų mylimiausias restoranėlis.

---

Apreski

Apreski nėra stipriausia Kronplatz pusė, nebent St. Vigilio gali būti geriau, nes keltuvas tiesiai i miesteli leidžiasi, bet mes ten nebuvom. Užtat vieną vakarą nusprendėm nueiti į itališka šeimos restoraną. Kai užėjom pas šeimininką dėl rekomendacijų, tai labai nustebom, kai jis pasakė, kad šiandien trečiadienis, o trečiadieniais visi Gais restoranai yra uždaryti. Ilsisi. Krizės jie tikrai nematė.

Teko vykti i Bruneck, ten pačiame centre radom labai mielą piceriją. Brangiausios picos kaina 9 EUR. Čia su jūros gėrybėmis. Ne iš konservų. Visi aptarėm Čili picos kainas…

Reziumė

Lūkesčiai buvo patenkinti beveik 100 procentų. Žmona užsikrėtė šia liga, draugas taip pat, visi svaigstam kada vėl galėsim slidinėti.

Viso išlaidų po 2500 Lt kiekvienam. Tiek ir planavom.

---