Rinkodaros triukai

Ne paslaptis, kad bendras slidinėjimo trasų kilometražas yra bene svarbiausias dalykas kurortui, siekiant pritraukti kuo daugiau užsienio turistų ir išplaukti į kuo platesnius tarptautinius vandenis. Žinoma, trasų kokybė lygiai tokia pati svarbi, tačiau pvz. Austrijoje reiktų jau paieškoti slidinėjimo regiono, kurio trasos būtų paruošiamos nepatenkinamai. O štai, bendras trasų ilgis yra labai skirtingas.

Natūralu, kad slidininkui iš Lietuvos, ar iš kitų panašiai nutolusių šalių nuo Alpių regiono, dydis yra labai svarbu. Visgi atostogos Alpėse gaunasi nepigios, paprastai būna vieną kartą per metus, dedami dideli lūkesčiai, todėl renkamės didžiausius regionus, patikrintus ankstesnėmis kelionėmis, draugų rekomendacijomis ar patikėdami garsiai tarptautinėje erdvėje skambančiu vardu.

Šitai puikiai supranta ir kurortų rinkodaristai, todėl visais įmanomais būdais bando išpūsti savo kurorto dydį. Vienas nekalčiausių būdų yra į bendrą trasų ilgį įtraukti skiroute’us (t.y. neruošiamos, bet pažymėtos trasos, kurios nėra kontroliuojamos, bet yra užtikrinamas  saugumas nuo lavinų). Taip daro pvz. Skiwelt’o ar Ischgl’o regionai bei daugelis kitų. Tiesa, minėti regionai savo puslapiuose pateikia ir atskirus skaičius: kiek yra ruošiamų trasų, kiek skiroute’ų ir pan. Labiau panaršęs gauni visą teisingą informaciją. Didesnis melas yra kai bendrą trasų ilgį pavadina “groomed slopes”, bet į jį traukia tuos pačius skiroute’us, kurie nėra ruošiami, t.y. nėra “groomed”, o oficialiame puslapyje nepateikia informacijos apie trasų ilgius pagal jų tipus. Tada belieka tik įdėmiai išanalizuoti trasų žemėlapį ir pasidaryti išvadas pačiam, kiek ten yra tau tinkančių trasų.

O visų didžiausias triukas yra pats trasų ilgio skaičiavimas. Jeigu jums atrodo, kad tai yra standartizuota, tai tikrai ne. Slidinėjimo regionų trasų kilometražo skaičiavimai yra pačių slidinėjimo regionų reikalas. Bent jau buvo iki šiol. Šiais metais Austrijos kalnų keltuvų kompanijų asociacija parengė standartizuotas taisykles kaip reikia skaičiuoti trasų ilgį. Ir šios taisyklės kardinaliai skiriasi nuo dabartinės praktikos. Iki šios visi skaičiuodavo vingiuota trajektorija, t.y. imituojant pačio slidininko čiuožimą, tik trajektorija būdavo žymiai platesnė, nuo vieno trasos krašto iki kito. Jeigu kuris nors kurortas turėdavo labai plačių trasų, tai leisdavo išpūsti bendrą kilometražą ne procentais, o kartais. Dabartinės taisyklės nurodo, kad ilgis turi būti skaičiuojamas tiesiai ir neturi daryti jokios įtakos trasų plotis. Savaime suprantama, kad vargu ar bent vienam kurortui naujosios taisyklės pailgins bendrą trasų ilgį. Rinkodaristai tai puikiai supranta, todėl nelabai skuba jų taikyti. Vieni pirmųjų pasiryžę skaidresniam verslui, tapo Zillertalio slėnis ir vokiečių bendrovės Schultz Gruppe kurortai. Pastarąjai priklauso Hochzillertal-Hochfugen kurortas tame pačiame Zillertalio slėnyje ir didžioji dalis Ski Hit Osttirol slidinėjimo regiono kurortų. Tačiau šių dviejų regionų likimai labai skirtingi.

Zillertalio slėnis traukiasi, ir gerokai. Mayrhofen’o trasų ilgis trumpėja nuo 159 km iki 133 km. Hintertux’as traukiasi nuo 86 km iki 59 km, iš Zillertal Arena lieka 139 km vietoj buvusių 169 km. Labiausiai “nukenčia” jau minėtas Hochzillertal-Hochfugen. Dar šią žiemą viešai skelbęs, kad turi 181 km trasų (jau tada, žvelgiant į žemėlapį, kėlė labai daug įtarimų), tai šiandien jų beliko 77 km. Visas Zillertalio slėnis sutrumpėja beveik 200 km.

Ski Hit Osttirol regiono situacija išvis liūdna. Naujoje kalnumagija.com versijoje jo išvis nebeliks ne tik tarp didžiausių regionų, bet ir kiekvieno kurorto atskirai. Tiesiog jie neatitinka nustatytų minimalių reikalavimų, kad būtų aprašomi puslapyje. O rezultatai yra tokie: Grossglockner Resort Kals-Matrei traukiasi nuo 110 km iki 37 km; Molltaler Gletscher nuo 71 km iki 17 km; Ankogel nuo 35 km iki 13 km; St. Jakob im Defereggental nuo 52 km iki 17 km; Sillian-Hochpustertal nuo 55 km iki 20 km.

Tokiais skaičiais sunku net patikėti. O dar didesnis liūdesys apima pagalvojus apie kitus, labai žymius ir brangius kurortus. Kiek ten iš tikrųjų yra tų kilometrų? Panašu, kad liūdesys apima ir rinkodaristus, todėl ir neskuba kiti regionai atlikti perskaičiavimus. Nes tai paliečia ir kitą jautrią temą – skipass’ų kainas ir vartotojų teises. Jeigu pasirodo, trasų yra 30 proc. mažiau, tai reiškia jas ir išlaikyti kainuoja mažiau. O skipass’ų kainos nustatomos lygiuojantis į kitus tokio paties dydžio kurortus, apeliuojant į jų kiekį bei išlaikymo kaštus. Todėl baimė dėl klientų nepasitenkinimo ar net skundų yra labai pagrįsta.

Nežiūrint į tai, Asociacija tikisi, kad visi kurortai pradės skaičiuoti trasas pagal vieningą sistemą, ir ne tik Austrijoje, bet ir kitose Alpių šalyse. Tikimės, kad tai ilgai neužtruks.